kapočius — 1 ×kapõčius (brus. кaпaч, l. kopacz) sm. (2) 1. R, MŽ472, N, K žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį: Buvo pasiliecavoję kapõčiais: kur rasdavo numirėlius, vilkdavo, kavodavo Škn. Jis kapočių neklausė, kas taip grãbą išdabino prš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
knabis — 1 knãbis sm. (2) 1. nedidelis kablys, kobinys: Pasisuko knãbis, ir nebegaliam užkabinti lango Yl. Šis knabis tam skietuo par storas, negal prakišt pro langiuką Krg. Visi knabiai yr išpjauti iš šluotražio Krg. Meškerės knabiai Šts. Brėželiai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
kobinys — kobinỹs sm. (3b) 1. kartis su kabliu kibirui užkabinti, vandenį semiant: Kol prisikasė prie vandens, kol iškėlė taip giliai su kobiniu Žem. Anų šulinė be svirties: su kobiniu sema vandenį Žr. Gaspadorius, ant kõbinio užsikabinęs viedrą, vandenį … Dictionary of the Lithuanian Language
trinagis — 1 trìnagis sm. (1) NdŽ, trinãgis (2) Ad 1. šakės su trimis virbais, trišakės: Trìnagiu mėšlą kratyt geriau kaip dvinagiu Ds. 2. Lkš kapstukas, kauptukas su trimis dantimis: Eik su trìnagiu bulvių kasti NmŽ. Dirva savaiminiam atsiželdymui… … Dictionary of the Lithuanian Language